Nėra prekių krepšelyje
Galėjau prisiekti, kad girdėjau keistą traškesį ir dundėjimą, tarsi kas būtų bėgiojęs po kambarį. Išlipau iš lovos, įjungiau blankią naktinę lempelę ir apsidairiau – nei už užuolaidos, nei po lova nieko nebuvo. Gretimame kambaryje miegojo tėvai. Lauke spengė tyla. Gal pasigirdo?
Staiga vėl išgirdau keistą šlamesį, šįsyk pirmame namo aukšte. Nors širdis daužėsi iš nerimo, negalėjau atsispirti pagundai – basa nusėlinau laiptais žemyn. Virtuvėje nesimatė nieko neįprasto, bet lengvas šviesos ruoželis, sklindantis iš koridoriaus reiškė, kad kažkas pravėrė namų duris! Atsargiai nuėjau ten ir radau tvarkingai išdėliotus savo batus ir paltuką. Kažkas, kas kol kas nenorėjo pasirodyti, kvietė mane leistis į nuotykį. Visa širdimi jaučiau, kad tai gerosios jėgos, kad nieko baisaus nenutiks. Tad įkvėpiau oro ir išėjau pasitikti nežinios.
Stebuklingas miškas
Mėnesiena specialiai man buvo nutiesusi ryškų takelį - tarsi auksinį švytintį siūlą, vedantį iš kiemo į gretimą miškelį. Ėjau juo tarsi užhipnotizuota, visa širdimi jausdama, kad aplink mane dedasi kažkas stebuklingo. Jaučiau, kad esu ne viena, kad mane stebi nežinomų padarų akys, bet net keista – baimė ir nerimas kažkur dingo, jaučiausi tarsi grįžčiau pas draugus. Medžiai vis tankėjo, mėnulio pilnaties takelis vis labiau blyško samanose, kol galiausiai priėjau didelį ąžuolą. Kai paliečiau delnu jo storą grublėtą kamieną, aplinkinis pasaulis tarsi išnyko. Ėmė suktis galva, aptemo akyse, pasijutau tarsi skrisčiau naktiniu dangumi. O kai vėl atmerkiau akis, išvydau didelį ežerą, o šalia jo liepsnojantį laužą ir apie jį šokančius gyvūnus.
Nepaprasti gyvūnai
Visai prie pat manęs priėjo dvi meškos: balta ir ruda. Jos ėmė dairytis, uosti orą, o tada įbedė akis tiesiai į mane ir smalsiu žvilgsniu nužvelgė nuo galvos iki kojų. Pasakysiu atvirai, buvau taip sutrikusi, kad galvojau nualpsiu, bet jos staiga nusisuko ir susikibusios rankomis ėmė šokti, kad net žemė po kojomis sudrebėjo. Nespėjau atsipeikėti, kai prišokavo pilkos spalvos kiškis. Jo kailyje tarsi veidrodyje atsispindėjo laužo liepsnos, o akyse švytėjo žaismingi žiburėliai. Jis suko apie mane ratus, į šonus spardydamas kankorėžius, kol galiausiai nuliuoksėjo atgal prie žvėrių būrio.
O siaube – nuo laužo link manęs pamažu priėjo didžiulis, išdidus, gerų akių vilkas. Išsigandusi ėmiau trauktis atgal ir klestelėjau ant kelmo. Bet kai jis pažvelgė į mane savo šildančiu žvilgsniu, pajutau, kad tapau stipresnė, nei kada buvau. Įspūdį dar labiau sustiprino grakšti, į kojas maloniai besitrinanti katė, kurios murkimas suteikė nežemiškos ramybės. Tada iš ežero išnėrė ir prišokavo varlė su gėlės žiedu ant galvos. Ji linksmai kvaksėjo leisdama suprasti, kad jai patinku, o jai pritarė auksu švytinti voverė, man po kojomis barstanti tokios pat spalvos riešutus. Vieną pakėliau nuo žemės ir prisiminimui įsidėjau į palto kišenę.
Staiga iš už tankių krūmų išniro nuostabaus grožio lapė – jos žvilgantis kailis spindėjo tarsi apsnigtas, akyse mirguliavo ežero bangos, o didelė ir plati lyg ugnies sparnai uodega atėmė žadą. Net pati nesupratau, kaip ištiesiau į ją rankas, ir lapė, priėjusi artyn, padėjo galvą man ant kelių. Po to parodė, kad sekčiau paskui ją. Žvėrys priėmė mane į būrį kaip sau lygią – visa širdimi jaučiau, kad šie gyvūnai man tokie artimi, tarsi seni draugai. Šokau tol, kol mėnulis pasislėpė už didžiojo ąžuolo, o akys ėmė nenumaldomai merktis.
Mano slaptas amuletas
Kai ryte nubudau savo lovoje, negalėjau suprasti, ar tą šventę miške tik sapnavau. Žinojau, kad jei tai papasakočiau draugams, manimi nepatikėtų, todėl prasitariau tik mamai. Ji nusišypsojo ir patikino, kad tokia patirtis – labai svarbi ir priminė man, kad nuo mažens mėgstu lapes. Matyt mano sielos gyvūnas nusprendė man pasirodyti, taip primindamas apie save.
Susiruošiau į mokyklą, o ten apie pasakas nebuvo kada galvoti. Tik grįždama iš pamokų vėl prisiminiau stebuklingą mišką. Net pati ėmiau abejoti, ar tai patyriau, bet tada netyčia kyštelėjau ranką į palto kišenę, apčiuopiau kažką apvalaus. Ištraukusi išvydau didelį riešutą, saulės spinduliuose žėrintį auksu. Parlėkiau namo kaip ant sparnų. Kai atvėriau duris, radau mamą, kuri paslaptingai šypsodamasi, įteikė man keistą ryšulį. Išpakavusi radau įspūdingą kepurę su lapės ausimis. Tą pačią akimirką, kai užsidėjau kepurę, sugrįžo naktį jaustos jėgos ir pasitikėjimas savimi. Vėl jaučiausi ypač stipri, laisva, regis nieko nebebijojau, dėl nieko nesijaudinau. Mano slaptoji draugė – lapė, vėl buvo šalia. Nuo šiol taip bus visada.
ATRASK SAVO SIELOS GYVŪNĄ
Tas ypatingas jausmas sutikus lapę neapleidžia iki dabar. Supratau, kad turiu apie tai papasakoti visiems. Pasirodo, gyvūnai gali padėti sustiprinti individualumą, atrasti jėgų siekti savo svajonių, pagelbėti kai yra liūdna ar bloga nuotaika. Tą paslaptingą naktį miško gyvūnai man paaiškino, kad jie - mūsų draugai. Net, jei mes jų kasdien nematome ar nesutinkame, jie visada šalia. Tereikia leisti savo sielos gyvūnui pasirinkti mus. Kaip tai padaryti?
*Kuris gyvūnas tau labiausiai patinka? Pagalvok apie visus, leisk mintims tekėti laisvai, tegul iškyla jo vaizdinys. Leisk savo sielos gyvūnui pačiam pasirinkti tave.
*Atkreipk dėmesį į sapnus. Gal dažnai sapnuoji tą patį gyvūną? Tai gali būti būtent tavo sielos draugas.
*Gal koks gyvūnas tave maloniai persekioja, bandydamas pasakyti – pasirink mane. Gal jį vis matai knygose, paveiksluose, filmuose, ant daiktų ir drabužių?
*Būk gamtoje ir leisk mintims keliauti. Gali būti, kad tas žvėrelis, apie kurį daugiausiai galvoji eidama miško takais ar parko takeliais ir bus tavo pasirinktas sielos gyvūnas.
*Skaityk enciklopedijas ir kitas knygas, kuriose apstu gyvūnijos. Jei jauti, kad vienas žvėrių vis atkreipia tavo dėmesį, tikėtina, jis ir bus tavo sielos gyvūnas.
Ką daryti atradus sielos gyvūną? Pažink jį geriau. Skaityk apie jį, žiūrėk laidas apie gamtą, išsiaiškink, kur jis gyvena, ką mėgsta, kur slypi jo stiprybė. Po to pagalvok, kaip žvėrelio savybės siejasi su tavimi? Kaip gyvūnas ir tai, ką jis simbolizuoja, siejasi su tavo patirtimis ar išgyvenimais?Jei tavo sielos gyvūnas galėtų kalbėti, ką tau pasakytų, kokias paslaptis atskleistų?
Sofija
